Mūsų rajonų pirminių organizacijų vadovai rūpinasi kurčiųjų
laisvalaikiu, organizuoja užimtumą, dažniausiai kuriami įvairūs meno dirbiniai.
Tačiau mes pamanėme, kad kurtieji gali ir daugiau, todėl šiais metais
sugalvojome organizuoti renginį, kuriame rajonų žmonės parodytų savo programas. Kovo 25 d. mūsų centre vyko
Tarptautinės teatro dienos renginys, kuriame pasirodė Kauno bei Marijampolės
apskričių žmonės su klausos negalia. Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro
direktorė visus pasveikino su Tarptautine Teatro diena ir pasidžiaugė, kad
atvyko tiek daug žmonių. Buvo išrinkta komisija (Karolina Korzūnienė
(psichologė), Jūratė Viničenkienė (pantomimos būrelio vadovė), Liuda Nainienė (ilgametė
saviveiklininkė). Pasirodymą pradėjo Kauno
pantomimos ir plastikos teatro aktoriai, po jų - Raseinių, Kėdainių, Kauno
rajono,Vilkaviškio, kolektyvai, savo
kūrybos eilėraštį skaitė M.Kručas iš Jonavos rajono, iš Marijampolės Jolanta
imitavo dainą „Mergužėlė“, Šakių pirmininkas A.Baranauskas publiką linksmino anekdotais.Vertė gestų kalbos vertėjos Dalia ir Jolanta. Renginys buvo puikus, rajonų
žmonės parodė, kad jie labai kūrybingi. Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro
direktorė, baigdama renginį, padėkojo už darbą, kuris iš tiesų dirbamas
kūrybiškai, atiduodant savo gebėjimus ir – dalelę širdies.
KALĖDINĖ POPIETĖ VAIKAMS 2009 m.
Najametinio žiburėlio akimirkos 2009 m.
Kultūrinės veiklos 55-mečio paminėjimo šventė
2009 m. spalio 3 d. Kauno kurčiųjų reabilitacijos centre vyko nuolatinio pobūdžio kultūrinės veiklos 55 – mečio paminėjimo šventė. Skambėjo imituojamos dainos, pasirodė pagyvenusių, moterų, ritminių šokių, pantomimos būrelių saviveiklininkai.
Šventę pradėjusi dabartinė sociokultūrinės ir nuolatinės kultūrinės veiklos užimtumo būrelių koordinatorė V.Eskertienė priminė gausiai susirinkusiems kurčiųjų draugijos nariams ir svečiams apie kultūros, meno ir saviveiklos pradžią ir plėtrą, paskaitydama pirmųjų organizatorių prisiminimus.
Nenumaldomai bėga laikas... L.Paršelienėsprisiminimai... Kauno kurčiųjų draugijos organizavime ir veikloje dalyvavo daug puikių, atsidavusių likimo draugams žmonių. TaiJ.Vajėga, P.Kaziulionis, P.Pelegrimas, D.Čicharienė, O.Kudrevičienė, K.Tumėnienė, V.Eskertienė. Daug pasiekta kultūros, meno saviveklos ir kitose srityse.
R.Čicharienės prisiminimai... 1954 metais pirmasis mūsų veikalas buvo Gogolio „Revizorius“, kuris susilaukė didelio susidomėjimo. Būrelio vadovas buvoA.Balčiūnas. Tais metais atsirado ir tautinių šokių būrelis. Mūsų šokėjai ir artistai surengė viešą koncertą girdinčiųjų visuomenei. Kurčiųjų kultūros veiklos pradžia nebuvo lengva - nebuvo nuolatinės salės, trūko lėšų.
D.Ramonienės prisiminimai... pirmieji žingsniai buvo nelengvi. Kolektyvas buvo geras, draugijos nariai aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Pradėjome darbą su būreliais, statėme spektaklius, kuriuos net teatrai statė. Turėjome sunkumų dėl repeticijų, nes saviveiklininkai dirbo skirtingose pamainose, tad repetuoti rinkdavomės 21 – 22 valandomis ir repetuodavome iki 1 val. nakties. Patys saviveiklininkai kūrė intermedijas. Vadovo Merkevičiaus buvo sukurtas spektaklis „Paskenduolė“, kuriame vaidino R.Ramonis, M.Radkveičienė, Z.Valutytė, J.Jasevičius, B.Dičpetris, P.Kudrevičius.
E. Jankienės prisiminimai... prieš mane klubo vedėja trumpaidirbo A.Montvilaitė – Sabalinskienė. Man dirbant klubo vedėja buvo pravesta daug įvairių renginių, išvykų, ekskursijų. Savo salės neturėjome, tad nuomojome kitose įmonėse. Tuo metu vaidino B. Jankus, R.Ramonis
P.Pelegrimo prisiminimai... tais laikais sričių valdybos vystė ir kultūrinį darbą, įsteigė klubus, organizavo saviveiklos ir sporto kolektyvus, rengė ekskursijas. Šiuo metu mes matome kaip sudarius geresnes sąlygas suaktyvėjo kultūrinė veikla, meninė saviveikla, išleisti kurčiųjų poezijos almanachai.
V.Eskertienės prisiminimai... 1984 metais rugpjūčio 4 d. pradėjau dirbti meno vadove. Tarprajoninių kultūros namų direktorė tuo metu buvo K.Tumėnienė. Prieš ją direktore dirbo F.Bilydienė, A.Lauraitis. Jau turėjome kultūros namus Žaliakalnyje, 16 – osios Divizijos pl. (dabar Radvilėnų pl.). Patalpos buvo nedidelės, salė maža, be scenos, tad didesnes šventes organizuodavome kurčiųjų gamybos-mokymo kombinato salėje Panerių gatvėje. Čia vykdavo dramos – pantomimos būrelio repeticijos, nes buvo reikalinga scena. Pantomimos – dramos būreliui vadovavo A.Adomaitis, vėliau E.Žukauskas, A.Lauraitis, dabar J.Viničenkienė. Būrelyje iki šiol dalyvauja R.Linkevičiutė,P.Kudrevičius, A.Žalionis. Vaidino R. Ramonis. Kiek vėliauatėjo, O.Gudienė, R.Naruševičienė, J.Urbaitė, V.Kirvaitis J.Milišauskienė ir kiti.
Tautinių šokių būrelio vadovu daug metų dirbo S.Kalasauskas. Šiuo metu pagyvenusių žmonių ir moterų tautinių šokių būreliui vadovauja L.Šaikuvienė, iki šiol šoka : P.Kudrevičius, O.Pauplienė, R.Linkevičiutė, L.Mockienė, J.Šabunienė M. Vliulienė, , P.Levickas, ir kiti prisijungę vėliau.
Ritminių šokių būreliui vadovauja G. Mockuvienė. Ji kuria ir pramoginius šokius, kuriuos šoka K.Vaišnora ir A.Tvarijonaitė.
Pamenu, kaip savarankiškai pradėjome imituoti dainas. Pirmieji imitavo I.Paulavičiūtė, - Daunienė, I.Balionytė – Šulgienė ir A. Žalionis. Vėliau susibūrė imituojamosios dainos būrelis, kuriam visuomeniškai vadovavo J.Pugačiauskienė (ji ir pati imitavo dainas). Ilgą laiką dainas imitavo R.Naruševičienė ir S.Nainis. Tarptautiniame imituojamųjų dainų festivalyje „Žvaigždynas 2002“, Minske J.Pugačiauskienė ir S.Nainis tapo laureatais. Šiuo metu būreliui vadovauja A.Tvarijonaitė.
1998 m. lapkričio 26 d. surengtas I Poezijos rudenėlis. Pastarasis renginys buvo sumanytas kaunietės L.Paršelienės. Mūsų poetai: L.Paršelienė, , V.Bieliūnas, A. Stankevičienė, P.Pelegrimas, R.Diečkuvienė ir kiti ,dalyvauja Respublikiniuose Poezijos pavasario, Nepriklausomų rašytojų sąjungos renginiuose. Išleista daug jų sukurtų eilių, almanachų.
Atkūrus Nepriklausomybę, pastatas buvo grąžintas Šv. Antano bažnyčiai. Teko kraustytis į kurčiųjų bendrabutį esantį Linkuvos gatvėje.Teritorinės valdybos pirmininkės M.Stankauskienėspastangų dėkaįsikūrėme patalpose Jūratės gatvėje, su scena ir sale , kuri jau per maža.
Džiugu kad nuolatinės kultūrinės veiklos būrelius vis papildo jauni, aktyvūs žmonės. Noriujuos paminėti:R.Plukaitė, M.Balaišis, K.Vaišnora, R.Mingailaitė, A.Kvaselytė ir kiti. Dabar Kauno kurčiųjų reabilitacijos centre veikia: Moterų tautinių šokiųbūrelis „Gija“, pagyvenusių žmonių šokių būrelis „Patrepsėlis“, ritminių šokių būrelis „Padūkėliai“, pantomimos būrelis „Pjero“, imituojamosios dainos būrelis „Dainuok...“, fotografavimo – filmavimo būrelis „Nusišypsok...“
Parengė Sociokultūrinės ir nuolatinės kultūrinės veiklos būrelių koordinatorė Vida Eskertienė
Kauno - Marijampolės apskričių pirminių organizacijų Tarptautinės kurčiųjų dienos paminėjimas
Kauno teritorinėje valdyboje, vadovaujami Kauno teritorinės valdybos pirmininkės Jūratės Pugačiauskienės, susirinkę 9 Kauno-Marijampolės apskričių rajonų pirminių organizacijų pirmininkai, Tarptautinę kurčiųjų dieną šiais metais minėti nutarė Kaune ir Šakiuose.
Spalio 8 d. Kauno kurčiųjų reabilitacijos centre susirinko Kauno rajono, Prienų, Jonavos, Kaišiadorių, Raseinių kurčiųjų bendruomenės nariai ir visi pirminių organizacijų pirmininkai, kai kurie ir su atstovais.
Malonu, kad į kurčiųjų šventę atvyko Lietuvos Respublikos Seimo narys raseiniškis Edmundas Jonyla, Kaišiadorių rajono aklųjų ir silpnaregių pirmininkė Aušra Greicienė, Kėdainių soc. paramos centro amatų mokytoja Milda Vaikauskienė, Kauno raj. paramos centro atstovė Neringa Ščiukauskaitė, Kauno raj. savivaldybės soc. paramos skyriaus atstovė Asta Mačiulaitytė, Šakių raj. savivaldybės soc. paramos skyriaus vedėja Leonora Pacevičiūtė. Taip pat šventėje dalyvavo Raseinių neįgaliųjų dienos centro direktorė Veronika Čirvinskienė ir Raseinių muzikos mokyklos muzikos mokytoja Jolita Oržekauskaitė (Raseiniuose ji ruošė dainorėlius kalkine gestų kalba imituoti giesmę).
Kurčiųjų tarpe daug auksinių rankų darbštuolių. Organizacijos atsivežė savo darbelius ir išdėliojo parodėlėje. Jais galėjo grožėtis ne tik kurtieji, bet ir kiti svečiai. Daugiausia darbelių eksponavo Kauno rajono pirminės organizacijos, vadovaujamos Malvinos Stankauskienės, nariai.
Šventę atidarė ir visus su Tarptautine kurčiųjų diena pasveikino direktorė Jūratė Pugačiauskienė. Aktyviausiems kurtiesiems įteikė padėkos raštus. Pasidžiaugė, kad tiek garbių svečių atvyko artimiau susipažinti su kurčiųjų tyliuoju pasauliu. Gražina Dambrauskienė nušvietė pirminių organizacijų 2009 – aisiais metais nuveiktus darbus. Buvo galima pasidžiaugti visų organizacijų nuveiktais darbais, net ir tų, kurios šiemet iš savivaldybės lėšų negavo.
Visi atstovai ir svečiai rado šiltų, gražių, padrąsinančių ir raginančių nepalūžti, nepasiduoti sunkumams, žodžių. Kartu su gražiais sveikinimais šios šventės proga gerb. Edmundas Jonyla įteikė padėkos raštą ir baltų rožių puokštę Raseinių pirminės kurčiųjų organizacijos konsultantei Genovaitei Eidukevičienei. Kai būtina parama, Raseinių kurtieji visada sulaukia jo visokeriopos pagalbos. Už tai Raseinių kurtieji myli ir gerbia savo seimo narį.
Kurtieji ir šventės svečiai, pasimėgavo gražiomis imituojamomis dainomis, klounų išdaigomis, pagyvenusių žmonių šokiais. Po pasirodymo visi buvo pakviesti prie vaišių stalo, kad sušiltų ir pabendrautų su kitų apskričių draugais. Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotojai pasistengė nenuvilti atvykusių pirminių organizacijų žmonių ir garbingų svečių.
Nuoširdų ačiū tariame Kauno kurčiųjų reabilitacinio centro darbuotojams ir gerbiamai centro direktorei Jūratei Pugačiauskienei už puikią šventę, gerą nuotaiką. Eglė Genytė
Šakiuose
Spalio 16 dieną šakiečiai, vadovaujami Šakių rajono kurčiųjų pirminės organizacijos pirmininko Adolfo Baranausko, nuoširdžiai priėmė svečius. Susirinkusius pasveikino Seimo narys Mindaugas Bastys bei rajono meras Juozas Bertašius, Šakių seniūno pavaduotojas Alvydas Balaševičius, rajono Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Lina Vinkšnaitienė, Socialinių paslaugų centro direktorė Vilma Bielskienė. Meras Juozas Bertašius ne tik pasveikino visus su švente, bet ir įteikė garbės raštus aktyviausiems draugijos nariams A. Orentui ir K.Patkauskienei. Šventėje dalyvavo Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro direktorė Jūratė Pugačiauskienė, kuri atkreipė dėmesį į negailestingai mažinamą finansavimą gestų kalbos vertėjų centrams, o juk vertėjas kurčiajam tarsi gyva kompensuojamoji technika, be jo, klausos negalią turintys žmonės, negali išsiversti nei vienoje įstaigoje. Į sceną kilo ir Kauno-Marijampolės apskričių rajonų pirminių organizacijų pirmininkai (Kauno, Kėdainių, Marijampolės, Jonavos, Raseinių, Vilkaviškio, Preinų, Kaišiadorių). Visi jie negailėjo šiltų žodžių šakiečiams.
Susirinkusius sužavėjo Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro saviveiklininkų pasirodymas. Šakių „Valsčiaus“ laikraštyje korespondentė rašė: „kurtieji iš Kauno parodė, kad nors muzikos ir negirdi, bet šokti gali ne prasčiau už girdinčiuosius. Gali ir dainuoti. Tiesa, jie „dainuoja“ rankomis, ir savo dainavimą jie vadina imitacija, nes dainą, skambančią fonogramoje, dainuoja kažkas kitas, o pantomimai žodžių nereikia, ji gerai suprantama ir turintiems klausą ir gyvenantiems visiškoje tyloje“.
Po minėjimo ir koncerto šakiečiai tiek svečius, tiek savus, pakvietė į kultūros namus „Jaunystė“, kur buvo eksponuota rankdarbių paroda, laukė paruoštas vaišių stalas. Visi maloniai pasisvečiavo, pabendravo, net pašoko.
Žmonių su negalia Respublikinė teatrų šventė "Akimirkų lietus"
Kiekvienais metais mūsų dramos - pantomimos kolektyvas
dalyvauja žmonių su negalia respublikinėje teatrų šventėje
Žmonių su negalia sąjungos pirmininkė Palma Skrebienė šią šventę organizuoja
jauseptintą kartą.
Mūsų pantomimos kolektyvas „Pjero“ vaidino spektakliukus „Velniava“ ir
„Paroda“. Visiems žiūrovams labai patiko. Jieplojo ir šaukė „bravo“. Apie mūsų kolektyvo pasirodymą rašė žurnale neįgaliesiems „Bičiulis“ 2009 Nr.10
(136).
Iškyla į Manto sodą
2009.07.21 dieną mūsų užimtumo būrelio nario Manto Zakarausko kvietimu svečiavomės sode, prie Kauno marių, Gervėnupyje. Ten mus pasitiko Mantas ir parodė gražiai sutvarkytą sodo aplinką, sukurtą grožį gėlynuose, alpinarimuose, iš daugybės rūšių augalų. Nusileidę į namo rūšį buvome nustebinti įspūdinga sienų dekoracija iš jūros žvaigždžių kriauklelių, akmenėlių. Name daug įvairių senų rakandų: lygintuvai, žibalinės lempos, puodynės, verpimo rateliai, įvairūs suvenyrai. Besisvečiuodami patalpoje prie židinio mokėmės paruošti skanius nekasdienius patiekalus: įdarytus pomidorus su silke, su pikantišku aptepu, keptą duoną su įdaru. Pasidalinome patarimais kaip prižiūrėti sodo augalus, puoselėti grožio oazę.
Bendro užimtumo būrelio vadovė Rūta Motiejūnienė
Pažintinė kelionė į Trakų pilį
Seniai puoselėjome svajonę pamatyti Trakų pilį. Skubėdami
pasidžiaugti paskutinėmis vasaros dienomis rugpjūčio 26 dieną su užimtumo
būrelio nariais išvykome į Trakus.
Prieš mūsų akis atsivėrė didžiulis Galvės ežeras su daugybe salelių, vidury
stūkso saulės nušviesta, raudona, didinga Trakų pilis su bokštais.
Įsigiję suvenyrų, perėjome per du medinius tiltus ir įėjome į erdvų, akmenimis
grįstą pilies kiemą. Gidas su mūsų vertėja Toma vedė stačiais laiptais į pilies
menes.
Iš pasakojimo įsivaizdavome lietuvių karių gyvenimą, kovą, Vytauto Didžiojo
didybę kovojant, vaivadų darbą. Apžiūrėjome menę, kur kunigaikštis Vytautas
priimdavo svečius, jo ir žmonos Onos kambarius. Nusileidę į rūsį – iždinę,
apžiūrėjome monetas - grašius, sidabrinius indus. Kompiuterio ekrane matėme
kaip Trakų pilis nukentėjo po mūšių, du kartus buvo sugriauta, todėl beveik
nieko neišliko. Rasta tik 15 nedidelių patrankėlių su akmeniniais sviediniais.
Apžiūrėjome karių aprangą, kovinius įrankius skirtus mūšiui. Šarvai svėrė apie
10 kg, o turtingesni - 20-30 kg. Sunku įsivaizduoti, kaip kariai išlaikė
aprangą, kariavo su sunkiais kardais. Pasak gido, kariai su 20-30 kg šarvais
griūdavo ir be kitų pagalbos neatsikeldavo. Leidomės siauriais, sraigtiniais
laiptais, laimė, kad neišgriuvome ir visiems buvo smagu.
Pilies pašonėje, keramizituose apžiūrėjome įvairių antspaudų su herbais,
stiklo, porceliano, brangių akmenų kolekciją, porceliano dirbinių parodą,
pypkių kolekciją, senoviškus baldus. Viename bokšte buvo kalėjimas, kur
bausdavo nepaklusniuosius, kitame laikė archyvą. Išėję iš pilies pasidalijome į
dvi grupes, įsėdome į du burlaivius. Su kapitonais apiplaukėme aplink pilį,
klausėmės jų pasakojimų, tolumoje švietė balti Tiškevičiaus rūmai - Užtrakio
dvaras. Pasigėrėję nuostabiu vaizdu, patraukėme ragauti karaimų nacionalinio
patiekalo - kibinų su įvairiais įdarais. Pasisotinę, apvaikščiojome Trakų
miestelį. Trakuose gyvena karaimų ir totorių palikuonys kažkada parsivežti
kunigaikščio Vytauto.
Trakų pilis mums paliko didžiulį, neišdilomą įspūdį. Kažkada mes, kai dar buvome
mokinukai, matėme apleistus pilies griuvėsius, o dabar žavėjomis atstatyta
pilimi. Mus ir dangus globojo dovanodamas gerą orą, į namus grįžome su gera
nuotaika, prisikaupę naujų įspūdžių.
Ačiū vertėjai Tomai Vanagaitei už nuoširdumą, kantrybę, jos padedami mes
sužinojome daug daug naujo.