Klausos negalią turinčių asmenų buvo visuose istorijos laikotarpiuose, tačiau pirmasis Lietuvos kurčiųjų draugijos istorijos puslapis atverčiamas 1938 m. kovo 24 dieną, kai Kauno mieste Vidaus reikalų ministerijos registre įregistruota Lietuvos kurčių – nebylių draugija.
Buvęs Lietuvos kurčiųjų draugijos Respublikinės valdybos pirmininkas P. Gasiūnas sako, kad dėl kalbinio atskirumo per ilgus dešimtmečius susiformavo Lietuvos kurčiųjų bendruomenė, kurianti savitą kultūrą, srauniu upeliu įsiliejančią į vandeningą ir plačią viso krašto kultūros upę (Lietuvos kurčiųjų judėjimas, 1998). Klausos negalią turinčių žmonių bendruomenė įvardijama kaip maža, bet labai svarbi kalbinė ir kultūrinė mūsų visuomenės dalis, o jos bendrumą, unikalumą ir išskirtinumą išryškina klausos negalia, lietuvių gestų kalba ir savita kultūra.
Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno bendruomenės veikla prasideda 1950 metais. Šiuo metu ji buria apie 1800 sutrikusios klausos žmones, gyvenančius Kauno - Marijampolės apskrityje.
1995 m. lietuvių gestų kalba Vyriausybės nutarimu pripažįstama gimtąja kurčiųjų kalba. Dar po metų LR Seimas nutaria šia nuostata papildyti Invalidų socialinės integracijos įstatymą. Lietuva prisijungia prie būrio pasaulio valstybių, kuriose gestų kalba turi tokį aukštą statusą. Pasaulio kurčiųjų federacijos ekspertai teigia, kad kurčiųjų padėtis visuomenėje priklauso ne nuo vyriausybės dotacijų organizacijoms, bet nuo nacionalinės gestų kalbos statuso. Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų vadovų, valdžios institucijų veiksmai bylojo patys už save (Lietuvos kurčiųjų judėjimas, 1998).
Buvęs Lietuvos kurčiųjų draugijos Respublikinės valdybos pirmininkas P. Gasiūnas sako, kad dėl kalbinio atskirumo per ilgus dešimtmečius susiformavo Lietuvos kurčiųjų bendruomenė, kurianti savitą kultūrą, srauniu upeliu įsiliejančią į vandeningą ir plačią viso krašto kultūros upę (Lietuvos kurčiųjų judėjimas, 1998). Klausos negalią turinčių žmonių bendruomenė įvardijama kaip maža, bet labai svarbi kalbinė ir kultūrinė mūsų visuomenės dalis, o jos bendrumą, unikalumą ir išskirtinumą išryškina klausos negalia, lietuvių gestų kalba ir savita kultūra.
Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno bendruomenės veikla prasideda 1950 metais. Šiuo metu ji buria apie 1800 sutrikusios klausos žmones, gyvenančius Kauno - Marijampolės apskrityje.
1995 m. lietuvių gestų kalba Vyriausybės nutarimu pripažįstama gimtąja kurčiųjų kalba. Dar po metų LR Seimas nutaria šia nuostata papildyti Invalidų socialinės integracijos įstatymą. Lietuva prisijungia prie būrio pasaulio valstybių, kuriose gestų kalba turi tokį aukštą statusą. Pasaulio kurčiųjų federacijos ekspertai teigia, kad kurčiųjų padėtis visuomenėje priklauso ne nuo vyriausybės dotacijų organizacijoms, bet nuo nacionalinės gestų kalbos statuso. Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų vadovų, valdžios institucijų veiksmai bylojo patys už save (Lietuvos kurčiųjų judėjimas, 1998).
Informacija apie LKD Kauno teritorinės valdybos ir VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro veiklas gestų kalba
VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro logotipas nuo 2015 m.
Mūsų tikslas - skatinti ir įgalinti asmenų su klausos negalia integraciją į visuomenę teikiant socialinės reabilitacijos paslaugas. Sudaryti galimybes gauti kokybiškas ir poreikį atitinkančias paslaugas klausos negalią turintiems asmenims ir jų šeimos nariams, siekiant minimalizuoti atskirtį socialinių ir kitų paslaugų sferoje.
Uždaviniai:
o Teikti kurtiesiems pritaikytas paslaugas jiems tinkama forma ir technologijomis;
o Teikti neįgaliųjų dienos užimtumo, asmeninio asistento, meninių gebėjimų lavinimo paslaugas;
o Teikti pagalbą klausos negalią turinčių asmenų šeimos nariams padedant jiems pažinti klausos negalią, kurčiųjų kultūrą siekiant spręsti krizines situacijas šeimos santykiuose, kurios kyla dėl nežinojimo.
Vienintelė kurtiesiems suprantama komunikacijos priemonė - gestų kalba, todėl darbuotojai mokantys šią kalbą, siekia įgalinti klientą aiškiai suprasti savo problemas, jų priežastis ir pasekmes. Padeda klientui rasti galimus sprendimo būdus, palydėdami link tikslo ar problemos sprendimo. Bendradarbiaudami su klientu, įvertina psichosocialinę kliento būklę, suteikia reikalingą emocinę ir socialinę paramą, įvertina teikiamos paramos veiksmingumą. Teikiama informacija, naujienos, kurios yra aktualios klausos negalią turintiems asmenims, pagalba pildant įvairius dokumentus (dėl neįgaliojo pažymėjimo, deklaruojant pajamas, tvarkant kompensaciją už šildymą, vandenį, mokėjimą už komunalines paslaugas, padedant parašyti prašymus dėl kompensacinės technikos ir pan.). Rūpinamės, kad klientas gautų jam priklausančias paslaugas, todėl užmezgame ryšius ir koordinuojame bendradarbiavimo vyksmą su pagalbą teikiančiomis institucijomis, palaikome atgalinį ryšį su klientu ir įstaigomis. Nuolat organizuojami susitikimai, diskusijos, praktiniai mokymai, seminarai, prisidedantys prie kurčiųjų gyvenimo kokybės gerinimo.
Teikiamos paslaugos:
asmeninio asistento paslaugos
psichologo konsultacijos
Kaip teikiame paslaugas?
Teikiamos paslaugos:
- informavimas ir konsultavimas;
asmeninio asistento paslaugos
psichologo konsultacijos
- sociokultūrinės paslaugos (amatų, dailės, meno būreliai);
- kompiuterinio raštingumo mokymas (SKYPE,oovoo).
- Organizuojame susitikimus;
- Paskaitas, diskusijds;
- Praktinius mokymus;
- Informuojame apie visuomenėje vykstančius pokyčius individualiai, susitikimų metu, elektroninėje erdvėje
- Naudotis naujomis technologijomis.
Kaip teikiame paslaugas?
- Išsiaiškiname esamą problemą ir padedame, pagal galimybes, ją išspręsti – konsultuojame.
- Renkame reikalingą informaciją (skambiname), padedame užpildyti dokumentus.
- Nukreipiame arba palydime į reikiamas įstaigas, tarpininkaujame įstaigose.