Vitalija Tytmonienė Edita Stonaitytė Edvinas Tamutis
,,KITOKS PASAULIS“
Ankstyvą ir gražų rugsėjo rytą Raseinių rajono kurtieji ir neprigirdintys bei svečiai rinkosi į Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centrą. Čia buvo organizuojamas Tarptautinės kurčiųjų dienos paminėjimas ir 20 - metis , kaip Lietuvoje gestų kalba pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba. Mums atrodo, kad gestų kalba skirta tik kurtiesiems susišnekėti tarpusavyje. Iš tikrųjų tai yra visavertė, normali kalba. Ypač tai svarbu kurtiesiems vaikams girdinčiųjų tėvų šeimoms. Rytmečio ,,Kitoks pasaulis“ dalyviai daug gražių žodžių pasakė apie kurčiuosius: Lietuvos Respublikos Seimo narys E.Jonyla (ilgametis kurčiųjų rėmėjas), Seimo nario padėjėja ir rajono Savivaldybės Tarybos narė D. Kaupaitienė, rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja L. Laugalienė , VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centro direktorė A.Cicėnienė, Raseinių regiono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė G. Deveikienė, Kauno apskrities vertėjų centro vertėja V. Lukenskienė, projekto vadovė G.Gustienė , B. Valatkienė, M. Pratapienė, E.Pužaitienė. Savo rankdarbius iš skiaučių ir vilnos pristatė Raseinių rajono kurčiųjų draugijos asmeninės asistentės G.Eidukevičienės kvietimu atvykę svečiai iš Šiaulių M. ir A. Lekavičiai. Svečiams teko susipažinti ir išbandyti gestų kalbą: suvaidinant gyvenimiškas situacijas. Šias improvizacijas pravedė I.Garšvienė. Pirmininkė G. Eidukevičienė ir policijos darbuotoja G. Deveikienė išbandė motorikos žaidimą , kur nereikia jokios kalbos ir, aišku, buvo lygiosios. Šių eilučių autorė padėkojo savo nariams gražiais žodžiais ir įteikė dovanėles. Taip pat G. Eidukevičienė draugijos narių vardu padėkojo ir įteikė atminimo dovanėlę Ilmai Garšvienei už nuoširdų ir gerą darbą kurčiųjų draugijoje.
Kurčiųjų pirmininkė G. Eidukevičienė
RASEINIUOSE - PAŽINTINĖ PASKAITA KURTIESIEMS
Balandžio 9 d. Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centre vyko paskaita „Žemaičių papročiai, kultūra ir tradicijos“. Lektorė - muziejininkė Vita Tarvydienė. Paskaitos tema demonstruotas ir informatyvus filmas. Prisiminta archainės Žemaitijos tradicijos, gretinti šio krašto šiandienos kultūros skirtumai. Renginio organizatorė - LKD Kauno teritorinės valdybos Raseinių pirminės organizacijos (p/o) pirmininkė Genovaitė Eidukevičienė. Jai išradingai vesti renginį padėjo projekto vadovė Ilma Garštvienė. Be raseiniškių, paskaitoje dalyvavo ir būrys Kėdainių kurčiųjų p/o narių. Šios organizacijos pirmininkė Veronika Gilienė atvyko ne tik su gausia komanda, bet atsivežė ir naują rankdarbių būrelio narių parodėlę dvelkiančią tikro lietuviško lino šiluma, mielas šventines šypsenas bei Viktorijos Mockutės gestų kalba imituojamą dainą. Renginio šeimininkės organizavo žaidimus, paruošė švedišką stalą, pasirūpino velykine atributika dvelkiančiomis dovanėlėmis svečiams, draugams, žaidimų nugalėtojams. G. Eidukevičienė pasidžiaugė LR Seimo nario Edmundo Jonylos padėjėjos Dianos Kaupaitienės dėmesiu. Jos dažnas kurčiųjų palaikymas bendruomenei reikšmingas. Atvykimas, nuoširdus, šiltas šventinis sveikinimas ir šį karta džiugino kurčiųjų bendruomenę. Ypatingu dėmesiu kurčiuosius mokėjo apgaubti renginio „dirigentė“ I. Garštvienė. Palyginus per trumpą laiką subtiliai jausdama klausos negalią turinčių žmonių galimybes ir poreikius, rasdama įdomių temų plečiant žmonių akiratį, moteris tarsi savaime įsiliejo į kolektyvą. Klausos negalią turintiems žmonėms, tik ką atšventusiems šv. Velykas šeimos rate, šis renginys buvo ir gražios Prisikėlimo šventės pratęsimas bendruomenėje. Paskaitą į gestų kalbą vertė Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėja Vijolė Tadaravičienė. Už išradingus patiekalus moterims komplimentus žėrė vyrai, sutartinai gausiomis „saulutėmis“ dėkota turiningos paskaitos lektorei, svečiams ir visiems atvykusiems. Visą renginį netrūko sveikinimų, tikro džiaugsmo, jog dar vieną pavasarį vėl visi kartu. Akivaizdu, panašių rengimų bendruomenei reikia kaip ir nekantriai laukto pavasario...
Aldona Gema Stankevičienė
Orientacinio sporto čempionas
Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centre birželio 4 d. vyko susitikimas su daugkartinių kurčiųjų pasaulio, Europos ir Lietuvos orientacinio sporto čempionu TOMU KUZMINKIU. Į susitikimą susirinko netik kurtieji, bet ir girdintieji centro lankytojai. Orientacinio sporto šaka mums mažiau žinoma nei krepšinis, ar futbolas, tačiau Tomui ji pažįstama nuo vaikystės. Jau 1993 metais Norvegijos, Skandinavijos šalių kurčiųjų sportininkai pranašavo jam čempiono titulus. 1995 Švedijos žurnalistas rašė :-,, Šis lietuvis būsimas čempionas“ 1996 m. Šveicarijoje vyko Europos kurčiųjų orientavimosi sporto čempionatas (SUI), kur Tomas laimėjo pirmąjį aukso medalį – klasikinėje trasoje ir estafetėje, o sidabro medalį – trumpojoje trasoje. Tuomet 18- metis tapo čempionu ir iki šiol neužleidžia prizinių vietų kitiems. Tomas jau nuraškė laurus pasaulio, Europos, Šiaurės, bei Baltijos kurčiųjų olimpinėse sporto varžybose, o taip pat jau ir girdinčiųjų varžybose. Tomo medaliai tvarkingai sudėti į stalčių: 24 aukso,7 sidabro, 4 bronzos medaliai. Jie iš lėto vis tampa istorija, primindami kiek prakaito lašų, išlieta dėl kiekvieno iš jų. Tikimės, kad tokia ištverme pasižymintis sportininkas, dar ilgai raškys laurus ne vienoje olimpiadoje.
Kurtieji dviratininkai - dviračiais aplink Lietuvą.
Dar viena pasaulio, Europos ir Lietuvos orientacinio sporto čempiono Tomo Kuzminsko aistra – dviračiai. Šiais metais Europos čempionas priėmė septyniolikmečio Roko Koveckio (iš Palangos) iššūkį ir dviračiais apkeliavo visą Lietuvą Kelionės startui pasirinko Vilnių. Nusprendė vykti dviese, nors ir kirbėjo mintis, kad dviejų žmonių tokiai kelionei – mažoka. Per 16 dienų nuvažiavo apie 1625 km., aplankė per 60 miestų ir miestelių, o kaimų net neskaičiavo, nes atrodė, kad pravažiavo jų gal kokį tūkstantį! Kelionei ruošėsi labai atsakingai, stengėsi suplanuoti ir pasiimti tik tai, kas būtiniausia. Kadangi visas pasiruošimas truko vos pusantros paros, prieš išvykimą miegojo labai mažai. Iš Vilniaus pajudėjo vėlai, tik pusę aštuonių vakaro. Jei klaustumėte, jų koks gi kelionės tikslas, net negalėtų tiksliai įvardinti. Norėjo pagerbti Lietuvą, apvažiuodami ją; taip pat norėjo pamatyti kuo daugiau šalies miestų ir miestelių, pabendrauti su vietiniais gyventojais, pasigrožėti gimtojo krašto gamta. Abu su Tomu važiavo sportiniais dviračiais, tačiau tai nebuvo labai patogu, kadangi ant užpakalinių ratų nebuvo įtvirtinimų daiktams pasidėti. Visiškai apie tai pamiršo ruošdamiesi! Dėl šios priežasties negalėjo pasiimti daugiau maisto ir viską stengėsi sutalpinti į kuprines. Tai buvo vienas iš didžiausių kelionės išbandymų, nes sunkiai fiziškai dirbdami greitai išalkdavo ir dažniau, nei įprastai, norėdavo užkąsti. Pabradėje susitiko keturiasdešimtmetę moterį, taip pat keliaujančią dviračiu. Ji atvyko net iš tolimosios Kanados! Keliautoja lėktuvu perskrido vandenyną ir šiaurinės Lenkijos dalyje pradėjo savo žygį dviračiu per Lietuvą, Latviją ir Estiją. Kanadietei nuostabą kėlė mūsų, kurčiųjų, drąsa vykti į tokią kelionę be girdinčiųjų palydovų, nors jiems tai atrodė natūralus ir normalus dalykas. Jie savo ruožtu taip pat stebėjosi, kad moteris keliauja viena, juk vieni yra ne tik liūdna, bet ir pavojinga, ypač dailiosios lyties atstovei. Kaip jiems pavyko susikalbėti? Ogi rašė, rodė rankomis, vaidino. Susipažinę ir išsikalbėję, pakvietėme vienišą keliautoją prisijungti prie mūsų, tačiau ši atsisakė, kadangi jų maršrutai skyrėsi. Nepamirštami įspūdžiai laukė vykstant į šiauriausią Lietuvos tašką. Pasiekus Nemunėlio Radviliškio miestelį, buvo priversti ieškotis užuovėjos nuo užklupusios audros. Pamatę seną apleistą namą, nutarė jame apsistoti ir įsikurti nakčiai, nors viduje ir buvo didžiulė netvarka. Įėję į vidų pasijutome kaip vaiduoklių name. Tarp krūvos senų daiktų susirado švaresnį kampą, kur ir sugulė nakčiai. Nors buvo šiurpu ir baisu, bet kito pasirinkimo neturėjo, nes lauke palapinės per tokį orą būtų tiesiog išplaukusios. Naktis praėjo ramiai, vaiduokliai jų miego netrukdė, tačiau ryte atėjęs vietos seniūnas juos smarkiai išbarė ir liepė kuo greičiau išvažiuoti. Įdomiausios kelionės vietos buvo Zarasų rajone, kur keliai tai kilo aukštyn, tai leidosi žemyn. Juos sužavėjo Stelmužės kaimas, įspūdinga buvo Vištyčio – Kalvarijos kelio atkarpa, labai smagiai pravažiavo per Dieveniškes. Kelionėje Tomas ir Rokas suprato, kad Lietuvos kaimuose gyvena paprasti, vaišingi ir nuoširdūs žmonės, kurie nieko negaili paprastiems, nors ir nepažįstamiems, keliautojams. Jie buvo vaišinami karvių, ožkų pienu, varške, kiaušiniais, daržovėmis, vaisiais, gaivinomės vandeniu iš daugybės šulinių ir šaltinių! Tomas džiaugiasi, kad jie yra galbūt pirmieji kurtieji, apvažiavę Lietuvą palei jos teritorijos sienas dviračiais, tačiau tiki, kad bus ne paskutiniai, nes savo įspūdžiais tikrai užkrės ne vieną draugą ir pažįstamą, nes Lietuva yra be galo gražus ir įdomus kraštas.
Raseinių kurčiųjų draugijos pirminkė G.Eidukevičienė